Panikos priepuolis yra intensyvus staigios baimės epizodas, atsirandantis tada, kai nėra akivaizdaus pavojaus ar pavojaus. Kai kuriais atvejais galite suklaidinti panikos priepuolio simptomus kartu su širdies priepuoliu.
Galite patirti vieną panikos priepuolį. Arba visą gyvenimą gali ištikti keli panikos priepuoliai. Jei negydote, pasikartojantys panikos priepuoliai ir baimė juos patirti gali padėti išvengti kitų žmonių ar viešų vietų. Tai gali būti ženklas, kad išsivystėte panikos sutrikimas.
Kokie yra panikos priepuolio simptomai?
Panikos priepuoliai sužadina simpatinę nervų sistemą. Tai lemia „kovą ar skrydį“, kurį patiriate susidūrę su pavojumi.
Panikos priepuolis gali kilti staiga ir be perspėjimo. Jos simptomai gali pasireikšti palaipsniui ir sustiprėti maždaug po dešimties minučių. Jie gali apimti vieną ar kelis iš šių elementų:
- krūtinės skausmas
- sunku ryti
- pasunkėjęs kvėpavimas
- dusulys
- hiperventiliuojantis
- greitas širdies plakimas
- silpnumas
- karščio bangos
- šaltkrėtis
- drebulys
- prakaitavimas
- pykinimas
- skrandžio skausmas
- dilgčiojimas ar tirpimas
- pajutęs, kad artėja mirtis
Kai kuriais atvejais gali kilti didžiulė baimė patirti dar vieną panikos priepuolį. Tai gali būti ženklas, kad išsivystėte panikos sutrikimas.
Panikos priepuoliai nėra pavojingi gyvybei. Tačiau jų simptomai gali būti panašūs į kitų gyvybei pavojingų sveikatos sutrikimų, tokių kaip širdies priepuolis, simptomus. Jei jaučiate panikos priepuolio simptomus, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Svarbu atmesti galimybę, kad iš tikrųjų jus ištiko širdies priepuolis.
Kas sukelia panikos priepuolius?
Tiksli panikos priepuolių priežastis dažnai nežinoma. Kai kuriais atvejais panikos priepuoliai yra susiję su psichine sveikatos būkle, pavyzdžiui:
- panikos sutrikimas
- agorafobija ar kitos fobijos
- obsesinis kompulsinis sutrikimas (OKS)
- potrauminio streso sutrikimas (PTSS)
- generalizuotas nerimo sutrikimas (GAD)
Stresas taip pat gali prisidėti prie panikos priepuolių.
Kam gresia panikos priepuoliai?
Įvairūs veiksniai gali padidinti jūsų tikimybę patirti panikos priepuolį. Jie apima:
- turintys panikos priepuolių šeimos istoriją
- turėjęs prievartos vaikystėje istoriją
- dirbant ar gyvenant didelio streso situacijoje
- patirti trauminį įvykį, pavyzdžiui, rimtą automobilio avariją
- išgyvena svarbius gyvenimo pokyčius, pavyzdžiui, susilaukia kūdikio
- praradus mylimąjį
Gyvenimas turint psichinės sveikatos sutrikimų, tokių kaip fobija ar PTSS, taip pat gali padidinti panikos priepuolių riziką.
Kaip diagnozuojami panikos priepuoliai?
Norėdami diagnozuoti panikos priepuolį, gydytojas greičiausiai paklaus jūsų simptomų ir ligos istorijos. Jie taip pat gali atlikti fizinį egzaminą.
Jiems gali prireikti atlikti testus, kad būtų išvengta širdies priepuolio. Tikėtina, kad širdies elektrinei funkcijai išmatuoti bus naudojama elektrokardiograma (EKG). Jie taip pat gali rekomenduoti atlikti kraujo tyrimus, kad patikrintumėte skydliaukės hormonų kiekį kraujyje. Hormonų pusiausvyros sutrikimas gali turėti įtakos jūsų kūno gebėjimui reguliuoti širdies ritmą.
Jei jie įtaria, kad turite panikos sutrikimą ar kitą psichinės sveikatos būklę, gydytojas gali nukreipti jus į psichinės sveikatos specialistą. Jūs galite turėti panikos sutrikimą, jei:
- patiria dažnus panikos priepuolius
- išsiugdyti nuolatinę baimę patirti dar vieną panikos priepuolį
- pakeiskite savo gyvenimo būdą ar elgesį dėl baimės patirti dar vieną panikos priepuolį
Kaip gydomi panikos priepuoliai?
Jei gydytojas įtaria, kad jūsų panikos priepuoliai yra susiję su psichine psichine liga, galite kreiptis į psichikos sveikatos specialistą. Priklausomai nuo jūsų būklės, gydytojas gali rekomenduoti vaistų derinį, terapiją ir gyvenimo būdo pokyčius, kad būtų galima valdyti simptomus.
Vaistai
- Gydytojas ar psichinės sveikatos specialistas gali rekomenduoti vieną ar kelis iš šių vaistų:
- Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI): Šie vaistai apima fluoksetiną (Prozac), paroksetiną (Paxil ir Pexeva) ir sertraliną (Zoloft). Jie dažnai naudojami kaip pirmosios eilės gydymas panikos priepuolių prevencijai, nes jie paprastai sukelia mažiau šalutinių poveikių nei daugelis kitų vaistų.
- Benzodiazepinai: Šie vaistai apima alprazolamą (Niravam, Xanax), klonazepamą (Klonopin) ir lorazepamą (Ativan). Jie slopina jūsų centrinę nervų sistemą ir turi lengvą raminamąjį poveikį. Šie vaistai gali būti skiriami ūminėje panikos priepuolio fazėje.
- Beta adrenoblokatoriai: šie vaistai apima karvedilolį, propranololį ir timololį. Jie gali sumažinti simptomus, susijusius su panikos priepuoliu, įskaitant prakaitavimą, galvos svaigimą ir širdies plakimą.
- Selektyvūs ir norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI): Venlafaksino hidrochloridas (Effexor XR) yra FDA patvirtintas SNRI, naudojamas panikos sutrikimams gydyti ir gali padėti išvengti būsimų priepuolių.
Terapija
Jei turite panikos sutrikimą ar kitą psichinės sveikatos būklę, gydytojas gali rekomenduoti psichoterapiją, kad padėtų ją gydyti. Pavyzdžiui, jie gali rekomenduoti kognityvinę elgesio terapiją. Gydytojas stengsis atkreipti dėmesį į mintis, elgesį ir reakcijas, susijusias su jūsų panikos priepuoliais. Tai gali padėti sumažinti jūsų baimes ir nerimą dėl jų. Jie taip pat gali padėti „išmokyti“jūsų smegenis geriau atskirti realias ir suvokiamas grėsmes.
Palaikymo grupės lankymas taip pat gali padėti įveikti panikos sutrikimą. Tai gali padėti sukurti teigiamo susidorojimo su baime, nerimu ir stresu mechanizmus.
Gyvenimo būdo pokyčiai
Jei sumažinsite stresą ir pagerinsite bendrą savo sveikatą, tai gali padėti sumažinti panikos priepuolių dažnį. Pvz., Gausus miegas ir fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti jūsų streso lygį. Taip pat gali padėti streso valdymo metodai, tokie kaip gilus kvėpavimas ar laipsniškas raumenų atpalaidavimas. Taip pat svarbu vengti ar riboti alkoholio, kofeino ir nelegalių narkotikų vartojimą.
Kokia panikos priepuolių perspektyva?
Jei negydote, pasikartojantys panikos priepuoliai gali sukelti:
- pajunti nerimą galvodamas apie dar vieną panikos priepuolio galimybę
- venkite kitų žmonių ar viešų vietų, bijodami patirti panikos priepuolį
- išsivysto agorafobija, didelė baimė būti viešose vietose
Norint išvengti šių komplikacijų, svarbu kreiptis į panikos priepuolių gydymą.
Kaip galima išvengti panikos priepuolių?
Dauguma panikos priepuolių yra nenuspėjami. Todėl užkirsti kelią jiems gali būti sudėtinga.
Bet jūs galite imtis tam tikrų veiksmų, kad padidintumėte bendrą savijautą ir sumažintumėte panikos priepuolių riziką. Pavyzdžiui, svarbu vadovautis sveika gyvensena:
- valgyti gerai subalansuotą mitybą
- reguliariai mankštindamiesi
- pakankamai miego
- imdamiesi priemonių sumažinti stresą
Taip pat svarbu kreiptis į gydytoją, jei ištiko panikos priepuolis. Pasinaudojęs gydymu, ateityje gali padėti išvengti daugiau panikos priepuolių.
