Jei esate seksualiai aktyvus, žinios apie lytinius lytinius susirgimus yra svarbi jūsų seksualinės sveikatos dalis.
Jei neseniai susidūrėte su lytiniu diabetu po lytinių santykių be prezervatyvo ar kitokio barjerinio metodo, gali kilti klausimų, pavyzdžiui, kiek laiko užtrunka, kai lytinis lytiniu būdu pasireiškia tyrimas? Arba kiek laiko po poveikio pradės pasireikšti LPL simptomai?
Šiame straipsnyje apžvelgsime įprastų lytiniu keliu plintančių ligų inkubacinius laikotarpius, ankstyvos diagnozės ir gydymo svarbą bei rekomendacijas dėl tyrimų ir pakartotinių tyrimų.
STD inkubacijos laikotarpiai
Kai pirmą kartą susergate STD, jūsų kūnui reikia laiko atpažinti ir gaminti ligos antikūnus. Per šį laikotarpį, vadinamą inkubacijos periodu, galite nepatirti jokių simptomų.
Jei per anksti ištyrėte LŠS ir inkubacinis periodas dar nesibaigė, ligos tyrimas gali būti neigiamas, net jei jį turite.
Be to, net ir praėjus inkubaciniam periodui, yra kai kurių lytiniu keliu plintančių ligų, kurių simptomai gali užtrukti mėnesius ar metus.
Kadangi daugumoje STD tyrimų naudojami antikūnai (o ne simptomai) kaip ligos būklės žymeklis, simptomų turėjimas nebūtinai yra patikimas infekcijos žymeklis. Štai kodėl svarbu tirti bet kokius lytinius susirgimus, kurie, jūsų manymu, gali būti iškilę - net jei neturite simptomų.
Kaip greitai jūs galite būti išbandytas?
Kiekvienas STD turi savo inkubacinį periodą. Kai kurių LPL metu organizmas pradeda gaminti antikūnus ir simptomus vos per kelias dienas. Kitiems simptomai gali pasireikšti savaitėmis ar mėnesiais. Čia pateikiami kai kurių labiausiai paplitusių lytinių liaukų inkubacijos laikotarpiai.
STD | Inkubacinis periodas |
chlamidija | 7–21 dienos |
lytinių organų pūslelinės | 2–12 dienų |
gonorėja | 1–14 dienų |
Hepatitas A | 15–50 dienų |
hepatitas B | 8–22 savaitės |
hepatitas C | 2–26 savaitės |
ŽIV | 2–4 savaitės |
ŽPV | 1 mėnuo – 10 metų (priklausomai nuo tipo) |
burnos pūslelinė | 2–12 dienų |
sifilis | 3 savaitės – 20 metų (priklausomai nuo tipo) |
trichomonozė | 5–28 dienos |
STD tyrimo schema
Toliau esančioje išplėstinėje STD inkubavimo ir testavimo schemoje pateikiamos bandymo tipo ir pakartotinio bandymo rekomendacijos. Praėjus inkubaciniam laikotarpiui, daugumą LPL galima diagnozuoti atliekant specifinius antikūnų kraujo tyrimus. Kai kuriuos LPL taip pat lydi pažeidimai, kuriuos galima diagnozuoti tamponu, kultūra ar šlapimo tyrimais.
STD | Tipas | Inkubacinis periodas | Testo tipas | Po gydymo pakartotinis tyrimas |
chlamidija | bakterinis | 7–21 dienos | kraujo, tamponų ar šlapimo tyrimai | 3 mėnesiai |
lytinių organų pūslelinės | virusinis | 2–12 dienų | opų, kultūros ar kraujo tyrimai | nėra (visą gyvenimą trunkantis virusas) |
gonorėja | bakterinis | 1–14 dienų | kraujo, tamponų ar šlapimo tyrimai | 3 mėnesiai |
Hepatitas A | virusinis | 15–50 dienų | specifinis antikūnų kraujo tyrimas | nėra (visą gyvenimą trunkantis virusas) |
hepatitas B | virusinis | 8–22 savaitės | specifinis antikūnų kraujo tyrimas | nėra (visą gyvenimą trunkantis virusas) |
hepatitas C | virusinis | 2–26 savaitės | specifinis antikūnų kraujo tyrimas | nėra (visą gyvenimą trunkantis virusas) |
ŽIV | virusinis | 2–4 savaitės | specifinis antigeno / antikūnų kraujo tyrimas | nėra (visą gyvenimą trunkantis virusas) |
ŽPV | virusinis | 1 mėnuo – 10 metų (priklausomai nuo tipo) | pap tepinėlis | nėra (visą gyvenimą trunkantis virusas) |
burnos pūslelinė | virusinis | 2–12 dienų | opų, kultūros ar kraujo tyrimai | nėra (visą gyvenimą trunkantis virusas) |
sifilis | bakterinis | 3 savaitės – 20 metų (priklausomai nuo tipo) | kraujo tyrimai | 4 savaites |
trichomonozė | parazitinis | 5–28 dienos | NAAT kraujo tyrimas | 2 savaitės |
Nors pakartotinį tyrimą rekomenduojama atlikti dėl bakterinių LPL, kai kurie LPL yra visą gyvenimą trunkančios virusinės infekcijos. Visą gyvenimą trunkančios virusinės infekcijos atveju kraujo tyrimas visada nustatys LPL, net ir sėkmingai gydantis. Todėl pakartotinis tyrimas būtų reikalingas tik tuo atveju, jei norėtumėte dar kartą patvirtinti pirminę diagnozę.
Ar tam tikros LPL gali būti neveikiančios ir jų negalima aptikti?
Kai kuriais atvejais LPL gali būti besimptomė (nerodyti simptomų), nes ji yra latentinė arba snaudžia jūsų kūne. Latentinės LPL gali sukelti diagnozę asmeniui tol, kol neprasideda simptomai. Tai gali sukelti ilgalaikių komplikacijų riziką.
Chlamidijos, hepatitas C, ŽIV, HSV (herpes simplex virusas) ir sifilis gali turėti latentinius laikotarpius.
Geriausias būdas užtikrinti, kad neveikiantys LPL būtų tinkamai diagnozuojami ir gydomi, yra reguliarus STD patikrinimas. CDC rekomenduoja, kad visi lytiškai aktyvūs suaugusieji, turintys naujus ar kelis lytinius partnerius, būtų bent kartą per metus ištirti daugumos lytiniu būdu plintančių ligų, ypač chlamidijos ir gonorėjos, atvejais.
Žmonėms, turintiems lytinių santykių be prezervatyvo ar kitokio barjerinio metodo, taip pat rekomenduojama dažniau tirti STD.
Ankstyvo aptikimo ir gydymo nauda
Jei manote, kad jums gali būti lytinė lytinė liga, svarbu nustoti užsiimti seksualine veikla ir kreiptis į gydytoją. Ankstyvas STD nustatymas ir gydymas vaidina svarbų vaidmenį sustabdant STD plitimą tarp savęs, savo seksualinių partnerių ir jų seksualinių partnerių. Kai kuriais atvejais tai netgi gali išgelbėti jūsų gyvybę.
Kai kurie neapdorotų lytinių takų ligų pavojai yra šie:
- dubens organų uždegiminės ligos ir nevaisingumas moterims, negydomoms chlamidijoms ir gonorėjai gydyti
- gimdos kaklelio vėžys moterims nuo negydyto ŽPV
- dėl nėštumo ir su gimimu susijusios rizikos, susijusios su negydytais bakteriniais LPL, ŽIV ir hepatitu B
- organų pažeidimas, demencija, paralyžius ar mirtis dėl negydyto sifilio
Svarbu rūpintis savo seksualine sveikata. Ne visi savanoriškai jums atskleis savo STD statusą. Galite kontroliuoti savo seksualinę sveikatą užduodami klausimus, apžiūrėdami naujus seksualinius partnerius ir atvirose bei nuoširdžiose diskusijose apie lytiškai plintančias ligas.
Svarbiausi paėmimai
Ankstyvas LPL diagnozavimas ir gydymas yra svarbus rūpinantis savo seksualine sveikata. Svarbu nepatikrinti per anksti sergančių lytiniu būdu plintančių ligų, žinodami dažniausiai pasitaikančių infekcijų inkubacinį periodą, galite nustatyti, kada kreiptis į gydytoją.
Jei LŠL teigiamas - bakterinis, virusinis ar parazitinis - gydymas gali padėti sumažinti ilgalaikių sveikatos komplikacijų riziką.