Kaip siejasi depresija ir nuovargis?
Depresija ir lėtinio nuovargio sindromas yra dvi sąlygos, dėl kurių kažkas gali jaustis nepaprastai pavargęs, net ir gerai išsimiegojęs. Gali būti, kad abi sąlygos yra tuo pačiu metu. Taip pat lengva suklysti dėl nuovargio jausmo dėl depresijos ir atvirkščiai.
Depresija ištinka, kai asmuo ilgesnį laiką jaučia liūdesį, nerimą ar yra beviltiškas. Depresija sergantys žmonės dažnai turi miego problemų. Jie gali miegoti per daug arba visai nemiegoti.
Lėtinio nuovargio sindromas yra būklė, dėl kurios žmogus nuolat jaučia nuovargio jausmą be jokios pagrindinės priežasties. Kartais lėtinio nuovargio sindromas neteisingai diagnozuojamas kaip depresija.
Kuo skiriasi depresija ir nuovargis?
Pagrindinis šių sąlygų skirtumas yra tas, kad lėtinio nuovargio sindromas pirmiausia yra fizinis sutrikimas, o depresija - psichinės sveikatos sutrikimas. Gali būti, kad jie sutampa.
Depresijos simptomai gali būti šie:
- nuolatiniai liūdesio, nerimo ar tuštumos jausmai
- beviltiškumo, bejėgiškumo ar bevertiškumo jausmai
- nesidomėjimas pomėgiais, kurie jums kadaise patiko
- valgyti per daug ar per mažai
- sunku susikaupti ir priimti sprendimus
Fiziniai simptomai taip pat gali atsirasti sergant depresija. Žmonės gali dažnai:
- galvos skausmai
- mėšlungis
- skrandžio sutrikimas
- kiti skausmai
Jiems taip pat gali būti sunku miegoti ar miegoti per naktį, o tai gali sukelti išsekimą.
Žmonėms, sergantiems lėtinio nuovargio sindromu, dažnai būdingi fiziniai simptomai, kurie dažniausiai nėra siejami su depresija. Jie apima:
- sąnarių skausmas
- švelnūs limfmazgiai
- raumenų skausmas
- gerklės skausmas
Depresija ir lėtinio nuovargio sindromas taip pat skirtingai veikia žmones, kai kalbama apie jų kasdienę veiklą. Žmonės, sergantys depresija, dažnai jaučiasi labai pavargę ir nėra suinteresuoti užsiimti kokia nors veikla, nepaisant užduoties ar reikalingų pastangų. Tuo tarpu tie, kurie serga lėtinio nuovargio sindromu, dažniausiai nori užsiimti veikla, bet tiesiog jaučiasi per daug pavargę tai daryti.
Norėdami diagnozuoti bet kurią būklę, gydytojas bandys atmesti kitus sutrikimus, kurie gali sukelti panašius simptomus. Jei gydytojas mano, kad sergate depresija, jis gali nukreipti jus pas psichinės sveikatos ekspertą įvertinti.
Nemalonus ryšys
Deja, žmonės, kurie serga lėtinio nuovargio sindromu, gali susirgti depresija. Ir nors depresija nesukelia lėtinio nuovargio sindromo, ji tikrai gali sukelti padidėjusį nuovargį.
Daugelis žmonių, sergančių lėtinio nuovargio sindromu, turi miego sutrikimų, tokių kaip nemiga ar miego apnėja. Dėl šių sąlygų nuovargis dažnai pasunkėja, nes jos trukdo žmonėms gerai pailsėti. Kai žmonės jaučiasi pavargę, jie gali neturėti motyvacijos ar energijos daryti savo kasdienę veiklą. Net eidamas prie pašto dėžutės gali pasijusti kaip maratonas. Nenorėjimas ką nors padaryti gali sukelti riziką susirgti depresija.
Nuovargis taip pat gali sukelti depresiją. Depresija sergantys žmonės dažnai jaučiasi pavargę ir nenori dalyvauti jokioje veikloje.
Diagnozuoti depresiją ir nuovargį
Norėdami nustatyti depresijos diagnozę, gydytojas paklaus jūsų ligos istorijos ir pateiks klausimyną, kuriame bus įvertinta depresija. Jie gali naudoti kitus metodus, tokius kaip kraujo tyrimai ar rentgeno nuotraukos, kad įsitikintumėte, jog kitas sutrikimas nesukelia jūsų simptomų.
Prieš diagnozuodamas lėtinio nuovargio sindromą, gydytojas atliks keletą tyrimų, kad pašalintų kitas sąlygas, galinčias sukelti panašius simptomus. Tai gali būti neramių kojų sindromas, diabetas ar depresija.
Gydant depresiją ir nuovargį
Terapija ar konsultacijos gali padėti gydyti depresiją. Tai taip pat galima gydyti tam tikrais vaistais. Tai apima antidepresantus, antipsichozinius vaistus ir nuotaikos stabilizatorius.
Antidepresantų vartojimas kartais gali pabloginti lėtinio nuovargio sindromo simptomus. Štai kodėl gydytojas, prieš skirdamas bet kokius vaistus, turėtų jus patikrinti dėl depresijos ir lėtinio nuovargio sindromo.
Keletas gydymo būdų gali padėti žmonėms, sergantiems lėtiniu nuovargio sindromu, depresija ar abiem. Jie apima:
- giluminio kvėpavimo pratimai
- masažas
- tempimas
- tai chi (lėtai judantis kovos menų tipas)
- joga
Žmonės, sergantys depresija ir lėtinio nuovargio sindromu, taip pat turėtų stengtis išsiugdyti gerus miego įpročius. Atlikdami šiuos veiksmus galite miegoti ilgiau ir giliau:
- eik miegoti tuo pačiu metu kiekvieną vakarą
- sukurkite miegą skatinančią aplinką (pavyzdžiui, tamsų, tylų ar vėsų kambarį)
- venkite ilgų snaudimų (apribokite juos iki 20 minučių)
- venkite maisto ir gėrimų, kurie gali trukdyti gerai išsimiegoti (tokių kaip kofeinas, alkoholis ir tabakas)
- venkite mankštos bent 4 valandas prieš miegą
Kada kreiptis į gydytoją
Pasitarkite su gydytoju, jei kovojate su ilgalaikiu nuovargiu ar manote, kad sergate depresija. Tiek lėtinio nuovargio sindromas, tiek depresija sukelia pokyčius, kurie gali neigiamai paveikti jūsų asmeninį ir darbo gyvenimą. Geros žinios yra tai, kad tinkamai gydant abi sąlygos gali pagerėti.
