Kas yra drovus šlapimo pūslė?
Drovus šlapimo pūslė, dar vadinamas parurize, yra būklė, kai žmogus bijo naudotis vonios kambariu, kai kiti yra šalia. Dėl to jie jaučia didelį nerimą, kai turi naudotis tualetu viešose vietose.
Tie, kuriems yra drovus šlapimo pūslė, gali bandyti išvengti kelionių, bendravimo su kitais ir net darbo biure. Jiems taip pat gali būti sunku šlapintis, jei reikia atsitiktinių narkotinių medžiagų testų mokykloje, darbe ar lengvojoje atletikoje.
Apytiksliai 20 milijonų žmonių Jungtinėse Valstijose yra paveikti šlapimo pūslės. Nuo mažų vaikų iki pagyvenusių žmonių būklė gali pasireikšti bet kuriame amžiuje.
Drovus šlapimo pūslė yra labai gerai išgydoma.
Kokie yra drovaus šlapimo pūslės simptomai?
Tie, kuriems yra drovus šlapimo pūslė, baiminasi šlapintis viešoje tualete ar aplinkinius, net namuose. Jie gali bandyti „priversti“save naudotis tualetu, tačiau sužino, kad negali. Dažnai žmonės, turintys drovų šlapimo pūslę, bandys pakeisti savo elgesį, kad nereikėtų naudotis vieša tualetu. Pavyzdžiai:
- vengti socialinių situacijų, kelionių ar darbo galimybių, nes bijojo šlapintis viešai
- geria mažiau skysčių, kad nereikėtų tiek šlapintis
- patiria nerimo jausmą mintyse ar bandant naudotis viešąja tualetu, pavyzdžiui, greitą širdies ritmą, prakaitavimą, drebulį ir net alpimą;
- visada ieškote tualetų, kurie yra tušti arba kuriuose yra tik vienas tualetas
- eidami namo per pietų pertraukas ar kitas pertraukas norėdami šlapintis, o tada grįžę į užsiėmimą
- bando dažnai naudotis tualetu namuose, todėl jiems nereikės viešai
Jei reguliariai patiriate šiuos simptomus arba labai pakeitė socialinius įpročius dėl šlapimo pūslės, turėtumėte kreiptis į gydytoją.
Kokios yra drovaus šlapimo pūslės priežastys?
Gydytojai drovų šlapimo pūslę klasifikuoja kaip socialinę fobiją. Nors nerimas ir kartais baimė gali būti emocijos, susijusios su drovia šlapimo pūsle, gydytojai paprastai gali susieti priežastis su daugybe veiksnių. Jie apima:
- aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, istorija, kai jūs buvote erzinamas, priekabiaujamas ar gėdijamasi naudojant tualetą.
- genetinis polinkis į nerimą
- fiziologiniai veiksniai, įskaitant sveikatos sutrikimų, kurie gali turėti įtakos gebėjimui šlapintis, anamnezę
Nors gydytojai drovų šlapimo pūslę laiko socialine fobija, tai nėra psichinė liga. Tačiau tai rodo psichinės sveikatos būklę, kurią verta palaikyti ir gydyti.
Kokie yra būdai, skirti šlapimo pūslei?
Drėgnos šlapimo pūslės gydymas paprastai apima profesionalios psichinės sveikatos palaikymo ir kartais vaistų derinį. Gydytojas turi įvertinti jus, kad įsitikintumėte, jog neturite pagrindinio sveikatos sutrikimo, turinčio įtakos jūsų galimybei šlapintis. Jei gaunate drovią šlapimo pūslės diagnozę, turite būti gydomas individualizuotu savo unikalių simptomų ir priežasčių planu.
Išrašyti vaistai
Gydytojas gali paskirti vaistus nuo šlapimo pūslės, gydančius šlapimo pūslę ar bet kokį nerimą. Tačiau vaistai ne visada yra atsakymas ir nebuvo įrodyta, kad jie yra ypač veiksmingi turintiems drovią šlapimo pūslę.
Vaistų, išrašytų šlapiai šlapimo pūslei gydyti, pavyzdžiai:
- nerimą malšinantys vaistai, tokie kaip benzodiazepinai, tokie kaip alprazolamas (Xanax) arba diazepamas (valis)
- antidepresantai, tokie kaip fluoksetinas (Prozac), paroksetinas (Paxil) arba sertralinas (Zoloft)
- alfa adrenoreceptorių blokatoriai, atpalaiduojantys jūsų šlapimo pūslės raumenis, kad būtų lengviau naudotis tualetu, pvz., tamsulozinas (Flomax)
- vaistai, naudojami šlapimo susilaikymui sumažinti, tokie kaip bethanecholis (urecholinas)
Vaistai, kurių reikia vengti
Be to, kad sumažina šlapimą pūslę, gydytojas taip pat gali peržiūrėti jūsų vaistus, kad nustatytų, ar vartojate vaistus, kurie gali apsunkinti šlapinimąsi. Jų pavyzdžiai:
Anticholinerginiai vaistai, tokie kaip:
- atropinas
- glikopirolatas (Robinul)
Noradrenerginiai vaistai, didinantys norepinefrino kiekį organizme, tokie kaip:
- venlafaksinas (Effexor XR)
- Nortriptilinas (Pamelor)
- bupropionas (Wellbutrin)
- atomoksetinas (Strattera)
Daugelį šių vaistų gydytojai skiria kaip antidepresantus.
Parama psichinei sveikatai
Psichinės sveikatos palaikymas droviam šlapimo pūslei gali apimti kognityvinę elgesio terapiją arba CBT. Šio tipo terapija apima darbą su terapeutu, siekiant nustatyti būdus, kaip drovi šlapimo pūslė pakeitė jūsų elgesį ir mintis, ir lėtai parodyti situacijas, kuriose galite palengvinti savo baimes. Šis metodas gali trukti nuo 6 iki 10 gydymo sesijų. Apskaičiuota, kad 85 iš 100 žmonių gali kontroliuoti savo drovų šlapimo pūslę CBT. Taip pat gali padėti dalyvavimas internetinėse ar asmeninėse palaikymo grupėse.
Kokios yra drovaus šlapimo pūslės komplikacijos?
Drovus šlapimo pūslė gali sukelti tiek socialinių, tiek fizinių komplikacijų. Jei šlapimą laikote per ilgai, padidėja šlapimo takų infekcijos rizika, taip pat susilpnėja dubens raumenys, naudojami šlapinantis. Dėl riboto skysčių vartojimo gali būti ir inkstų, seilių liaukų bei tulžies akmenų.
Nerimas, susijęs su drovia šlapimo pūsle, gali priversti jus kardinaliai pakeisti savo elgesį, kad išvengtumėte viešumos. Tai gali paveikti jūsų santykius su draugais ir šeima ir pakenkti jūsų darbingumui.
Kokia yra drovios šlapimo pūslės prognozė?
Drovus šlapimo pūslė yra išgydoma liga. Jei turite drovią šlapimo pūslę, galite sumažinti nerimą ir sėkmingai šlapintis viešumoje. Tačiau medicininė ir psichinė sveikata, reikalinga norint pasiekti šį tikslą, gali užtrukti, nes tai gali būti įvairūs mėnesiai ar metai.
