Jei neseniai nustatėte teigiamą ŽIV, dažnai kyla klausimų, kaip diagnozė paveiks jūsų kasdienį gyvenimą. Geros žinios yra tai, kad gydymas šiuolaikiniais ŽIV vaistais per pastaruosius kelis dešimtmečius labai pagerėjo. Tvarkyti būklę įmanoma kuo mažiau paveikiant jūsų kasdienybę.
Kitą kartą apsilankę pas gydytoją, pasiimkite šį patogų diskusijų vadovą. Uždavę šiuos klausimus galėsite išmokti geriausių būdų išlikti sveikiems gyvenant su ŽIV.
Kokios yra mano gydymo galimybės?
Antiretrovirusinis gydymas gali žymiai sulėtinti ŽIV progresavimą. Tai taip pat gali sustiprinti imuninę sistemą ir smarkiai sumažinti riziką perduoti ŽIV kitiems. Antiretrovirusinis gydymas paprastai apima kelių vaistų vartojimą kasdien. Šis gydymas dažnai vadinamas ŽIV režimu.
Pirmasis žingsnis jūsų gydymo kelyje yra pasirinkimas dėl režimo. ŽIV vaistai yra suskirstyti į septynias narkotikų klases atsižvelgiant į tai, kaip jie kovoja su ŽIV. Paklauskite savo gydytojo, kokie vaistai gali būti tinkamiausi jūsų režimui.
Kokia yra ŽIV gydymo rizika sveikatai?
Prieš pradedant gydymą, verta aptarti su gydytoju galimą antiretrovirusinio gydymo pavojų sveikatai. Kai kurie vaistai nuo ŽIV gali sąveikauti su kitais ir sukelti įvairių šalutinių reiškinių. Daugelis šių šalutinių reiškinių yra lengvi, pavyzdžiui, galvos skausmai ir galvos svaigimas. Tačiau kartais jie gali būti sunkesni ir netgi pavojingi gyvybei.
Taip pat yra rizika, kad vaistai nuo ŽIV gali sąveikauti su kitais vaistais ir vitaminais. Nepamirškite pasakyti gydytojui, jei neseniai pradėjote vartoti naujus vaistus ar papildus.
Kaip dažnai reikia vartoti vaistus nuo ŽIV?
Svarbu kruopščiai vartoti vaistus kiekvieną dieną ir tiksliai taip, kaip nurodyta, kad gydymo režimas tinkamai veiktų. Naudinga paklausti savo gydytojo, kaip laikytis jūsų gydymo plano. Keletas bendrų patarimų yra naudoti specialų kalendorių arba nustatyti dienos priminimą telefone.
Jei trūksta vaistų dozių arba vartojate tik retkarčiais, padidėja atsparumo vaistams rizika. Tai sumažins vaistų veiksmingumą ir gali pabloginti būklę.
Kaip dažnai turėčiau planuoti gydytojų paskyrimus?
Žmonėms, sergantiems ŽIV, rekomenduojama kas trejus – šešis mėnesius kreiptis į savo sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikti laboratoriniai tyrimai ir bendros konsultacijos apie gydymo eigą. Tačiau nėra neįprasta, kad vizitai planuojami dažniau, ypač per pirmuosius dvejus gydymo metus.
Pasitarkite su gydytoju, kokį tikrinimo planą jie rekomenduoja. Ir dirbkite su jais kurdami ateinančių metų planą. Kai naudojate stabilų kasdienį ŽIV režimą ir dvejus metus nuo antiretrovirusinio gydymo nuolat slopinate virusą, laboratorinių tyrimų dažnis paprastai sumažėja iki du kartus per metus.
Ar man reikia pakeisti savo mitybos ir mankštos tvarką?
Pradėjus vartoti vaistus, subalansuotos mitybos ir aktyvaus gyvenimo būdo laikymasis gali padėti pasiekti sėkmingo gydymo. Žmonėms, sergantiems ŽIV, nėra specialios dietos. Kadangi imuninė sistema sunkiai dirba kovojant su infekcijomis, kai kurie ŽIV užsikrėtę žmonės mano, kad jiems reikia valgyti daugiau kalorijų. Kita vertus, tiems, kurie turi antsvorio, gydytojas gali rekomenduoti pakoreguoti mitybos įpročius, kad būtų lengviau numesti svorio.
Apskritai, tinkamai subalansuota dieta apima ribotą kiekį baltymų ir riebalų bei daug:
- vaisiai
- daržovės
- krakmolingi angliavandeniai
Jei abejojate, kaip geriausia planuoti sveiką maistą, gydytojas gali patarti ar nukreipti pas dietologą.
Kai kuriems žmonėms, sergantiems ŽIV, gali sumažėti raumenys, tačiau reguliarus mankštinimasis gali išsaugoti ar sustiprinti raumenis. Trys pagrindiniai pratimų tipai yra šie:
- aerobika
- pasipriešinimo ar jėgos treniruotės
- lankstumo mokymai
Dirbkite su gydytoju, kad sukurtumėte įprastą kūno rengybos rutiną, tinkantį jūsų kūno poreikiams. Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) rekomenduoja suaugusiesiems kiekvieną savaitę gauti mažiausiai dvi su puse vidutinio intensyvumo aerobikos, kuri gali apimti vaikščiojimą, šokius ir daržininkystę. CDC taip pat siūlo dalyvauti pasipriešinimo mokymuose bent du kartus per savaitę, ne iš eilės. Prieš išbandydami bet kokius naujus pratimus, būtinai pasitarkite su gydytoju, kad nepersistengtumėte.
Kaip pasikeis mano santykiai?
Kalbėti apie ŽIV su savo socialiniu sluoksniu gali būti sudėtinga ir emocinga, tačiau tai nereiškia, kad ilgainiui jūsų santykiai su mylimais žmonėmis pasikeis. Gydytojas gali patarti, kaip geriausiai aptarti jūsų ŽIV būklę su kitais. Svarbu, kad žmonės, kuriems diagnozuota ŽIV, apie diagnozę informuotų bet kuriuos esamus ar ankstesnius seksualinius partnerius. Kalbėjimasis su patikimais šeimos nariais ir draugais gali padėti sukurti jūsų asmeninės paramos sistemą.
Gydytojas taip pat gali pateikti siuntimą į palaikymo paslaugas, pavyzdžiui, psichinės sveikatos konsultacijas. Tai gali būti naudinga žmonėms, norintiems pasikalbėti su kuo nors nešališku apie tai, kaip jie jaučiasi gyvendami su ŽIV.
Žmonės, sergantys ŽIV, gali palaikyti sveikus lytinius santykius su partneriais, kurie yra ŽIV neigiami. Šiuolaikiniai ŽIV gydymo būdai yra tokie veiksmingi, kad viruso perdavimo rizika gali būti minimali. ŽIV neigiamas partneris gali apsvarstyti galimybę vartoti profilaktinius vaistus prieš ekspoziciją (PrEP), kad dar labiau sumažintų savo ŽIV riziką. Pasitarkite su gydytoju apie geriausius būdus, kaip apsaugoti jus ir jūsų partnerį.
Paėmimas
Atminkite, kad kalbant apie jūsų sveikatą, kiekvienas klausimas yra geras. Pasitarkite su gydytoju dėl visų rūpimų klausimų, kaip išlaikyti kasdienę rutiną ir gydymo planą.
