1 Iš 4 žmonių, Sergančių Vėžiu, Taip Pat Gyvena Su Depresija: Kaip Susitvarkyti

Turinys:

1 Iš 4 žmonių, Sergančių Vėžiu, Taip Pat Gyvena Su Depresija: Kaip Susitvarkyti
1 Iš 4 žmonių, Sergančių Vėžiu, Taip Pat Gyvena Su Depresija: Kaip Susitvarkyti

Video: 1 Iš 4 žmonių, Sergančių Vėžiu, Taip Pat Gyvena Su Depresija: Kaip Susitvarkyti

Video: 1 Iš 4 žmonių, Sergančių Vėžiu, Taip Pat Gyvena Su Depresija: Kaip Susitvarkyti
Video: Колин бросает вызов мастерам кунг-фу. Ип Ман против картиста Колина. Ип Ман 4 2024, Lapkritis
Anonim

Nepaisant jūsų amžiaus, gyvenimo lygio ar aplinkybių, vėžio diagnozė dažnai keičia jūsų požiūrį į gyvenimą, požiūrį į sveikatą ir savijautą.

Gyvenimas su vėžiu gali atnešti didžiulį fizinės, emocinės ir psichinės savijautos pokytį. Vėžio diagnozė kūną veikia neigiamai, sunkiai ir dažnai skausmingai.

Tas pats gali būti taikoma ir vėžio gydymui bei terapijai - tiek chirurgijai, chemoterapijai, tiek hormonų pakaitalams -, kurie gali sukelti papildomų silpnumo, nuovargio, aptemdyto mąstymo ar pykinimo simptomų.

Kadangi kas nors, sergantis vėžiu, siekia valdyti reikšmingą ligos ir gydymo poveikį jų organizmui, jie taip pat susiduria su galimu poveikiu jų psichinei gerovei.

Vėžys patiria didžiulį emocinį svorį ir kartais pasireiškia per baimę, nerimą ir stresą.

Šios emocijos ir jausmai gali būti pradėti nuo mažų ir lengvai valdomų, tačiau laikui bėgant jie gali būti sunaudojami ir sudėtingesni, todėl kai kuriais atvejais gali sukelti klinikinę depresiją.

Štai kaip pastebėti depresijos ir nerimo požymius bei ką daryti, kai matote juos savyje ar mylimam žmogui.

Depresija ir vėžys

Depresija gana dažna žmonėms, gyvenantiems su vėžiu. Amerikos vėžio draugijos duomenimis, maždaug 1 iš 4 vėžiu sergančių žmonių turi klinikinę depresiją.

Simptomai gali būti šie:

  • liūdesio, tuštumos ar beviltiškumo jausmai
  • interesų ar malonumo praradimas daiktais
  • sunku mąstyti ar susikaupti
  • didelis nuovargio, nuovargio ir išsekimo laipsnis
  • sulėtėjęs mąstymas, judesiai ar kalbėjimas
  • pykinimas, pilvo skausmai ar virškinimo problemos
  • nuotaikos pokyčiai, įskaitant sujaudinimą ar neramumą
  • miego sutrikimai, įskaitant nemigą ar miego sutrikimą

Šis depresijos simptomų sąrašas gali sutapti su šalutiniu vėžio ir vėžio gydymo poveikiu.

Reikėtų pažymėti, kad depresija paprastai būna ilgesnė, intensyvesnė ir labiau apimanti nei laikini liūdesio jausmai. Jei šie jausmai pasireiškia ilgiau nei dvi savaites, gali būti, kad jūs ar vėžiu sergantis mylimasis gali patirti depresiją.

Savižudybių prevencija

  • Jei manote, kad kažkam gresia pavojus sau pakenkti ar įskaudinti kitą asmenį:
  • • Paskambinkite 911 arba vietiniu pagalbos telefonu.
  • • Būk su žmogumi tol, kol atvyks pagalba.
  • • Pašalinkite ginklus, peilius, vaistus ir kitus dalykus, kurie gali pakenkti.
  • • Klausykite, bet neteiskite, nesiginčykite, grasinkite ir šaukite.
  • Jei jūs ar jūsų pažįstamas asmuo svarsto apie savižudybę, gaukite pagalbos iš krizės arba savižudybių prevencijos specialiosios telefono linijos. Išbandykite Nacionalinę savižudybių prevencijos liniją telefonu 800-273-8255.

Nerimas ir vėžys

Nerimas taip pat gali pasireikšti vėžiu sergantiems žmonėms ir gali būti lengvas, vidutinio sunkumo, stiprus ar skirtis.

Dažni nerimo simptomai gali būti šie:

  • per didelis ir intensyvus nerimas
  • neramumo ir dirglumo jausmai
  • sunkumai susikaupus ar susitelkus
  • būdamas fiziškai įsitempęs ir negalėdamas jaustis lengvai

Vėžiu sergantys asmenys gali skirti daug laiko nerimaudami dėl savo ateities, šeimos, karjeros ar finansų. Šis nerimas gali sunaudoti daugybę jų gyvenimo aspektų ir susilpninti jų galimybes veikti.

Intensyvus nerimo laikotarpis gali išsivystyti į panikos priepuolius. Panikos priepuoliai yra didelio nerimo laikotarpiai, kurie paprastai trunka mažiau nei 10 minučių (nors kai kurie žmonės teigia, kad jų panikos priepuoliai trunka ilgiau).

Panikos priepuolio požymiai gali būti:

  • padidėjęs širdies ritmas
  • dusulys
  • tirpimo, galvos svaigimo ir apsvaigimo pojūtis
  • karštas blyksnis ar šaltas prakaitavimas

Patarimai, kaip susitvarkyti su vėžiu, nerimu ir depresija

Tiems, kurie jau kovoja su vėžiu, papildomas iššūkis susidurti su depresija ar nerimu gali atrodyti bauginantis. Atkreipdami dėmesį į savo psichinę sveikatą, turėsite daugiau išteklių rūpintis ir savo fizine sveikata.

Pradėdami tvarkyti savo psichinę sveikatą, svarbu vengti neigiamų susidorojimo įgūdžių, būti nuoširdūs ir atviri su aplinkiniais ir ieškoti pagalbos.

Ko nedaryti:

  • Nevenkite problemos ir tikėkitės, kad ji išnyks. Aukštesnis nerimas retai palengvėja, nesusiduriant su šia problema.
  • Negalima klaidinti kitų sakydamas jiems, kad tau viskas gerai. Tai nėra sąžininga nei sau, nei jiems. Gerai kalbėti ir pranešti kitiems, kad tau ne viskas gerai.
  • Nepasikliaukite alkoholiu ar kitomis medžiagomis, kad sumažintumėte depresiją ir nerimą. Savarankiškas gydymas greičiausiai nepagerins simptomų ir gali sukelti dar daugiau problemų.

Ką daryti:

  • Priimkite savo jausmus ir elgesį. Tai, ką jaučiate, galvojate ar darote, nėra neteisinga. Vėžys gali būti diagnozuotas bet kam. Prieš bandant juos pakeisti, atsitraukite ir stebėkite šiuos jausmus.
  • Apie savo mintis ir jausmus kalbėkitės su artimaisiais ar terapeutu. Kova su depresija ir nerimu gali būti nepaprastai sudėtinga. Kalbėjimas su tais, kuriais pasitikite, padės jums susitvarkyti, priimti ar net patvirtinti savo jausmus ir suteiks būdų, kaip susitvarkyti.
  • Susikoncentruokite į savo fizinę sveikatą. Kai sveikata pradeda blogėti, kai kurie žmonės nusivylę nustoja domėtis savo fiziniais poreikiais. Tačiau atėjo laikas sveikai maitintis, pakankamai pailsėti ir kiek įmanoma geriau sportuoti diagnozės ir gydymo metu.

Vėžys veikia fizinę ir psichinę sveikatą.

Suprasdami bendrą poveikį, suvokdami, kad esate ne vieni, ir gavę pagalbos ir palaikymo priepuolį, galite kovoti su vėžiu abiem frontais.

„NewLifeOutlook“siekia suteikti žmonėms, gyvenantiems su lėtinėmis psichinės ir fizinės sveikatos ligomis, paskatinti juos nusiteikti pozityviai. Jų straipsniuose pateikiami praktiniai patarimai žmonėms, turintiems tiesioginės patirties lėtinėmis ligomis.

Rekomenduojama: