Logopedinė veikla yra komunikacijos problemų ir kalbos sutrikimų įvertinimas ir gydymas. Jį atlieka kalbos kalbos patologai (SLP), kurie dažnai vadinami logopedais.
Bendravimo gerinimui naudojamos logopedinės technikos. Tai apima artikuliacijos terapiją, kalbos intervencijos veiklą ir kitus, atsižvelgiant į kalbos tipą ar kalbos sutrikimą.
Kalbos terapijos gali prireikti esant kalbos sutrikimams, atsirandantiems vaikystėje, arba suaugusiųjų kalbos sutrikimams, kuriuos sukėlė trauma ar liga, pavyzdžiui, insultas ar smegenų trauma.
Kodėl jums reikalinga logopedija?
Yra keletas kalbos ir kalbos sutrikimų, kuriuos galima gydyti naudojant logopedinę terapiją.
- Artikuliacijos sutrikimai. Articulation sutrikimas yra nesugebėjimas tinkamai suformuoti tam tikrų žodžių garsų. Vaikas, turintis šį kalbos sutrikimą, gali mesti, keistis, iškraipyti ar pridėti žodžių garsus. Žodžio iškraipymo pavyzdys būtų sakyti „thith“, o ne „this“.
- Sklandumo sutrikimai. Sklandumo sutrikimas turi įtakos kalbos tėkmei, greičiui ir ritmui. Mikčiojimas ir netvarka yra sklandumo sutrikimai. Mikčiojantis asmuo turi problemų, norėdamas išgirsti garsą, gali kalbėti užblokuotą ar pertrauktą kalbą arba pakartoti dalį viso žodžio. Netvarkingas žmogus dažnai kalba labai greitai ir sujungia žodžius.
- Rezonanso sutrikimai. Rezonanso sutrikimas atsiranda, kai užsikimšęs ar užstojęs įprastą oro srautą nosies ar burnos ertmėse, pasikeičia virpesiai, atsakingi už balso kokybę. Tai taip pat gali nutikti, jei priekinės ir ryklės vožtuvas netinkamai užsidaro. Rezonanso sutrikimai dažnai siejami su gomurio plyšiu, neurologiniais sutrikimais ir tonzilių patinimu.
- Priėmimo sutrikimai. Žmogui, turinčiam imlių kalbos sutrikimų, sunku suprasti ir apdoroti tai, ką sako kiti. Tai gali sukelti neįdomumą, kai kas nors kalba, jums sunku laikytis nurodymų ar turite ribotą žodyną. Kiti kalbos sutrikimai, autizmas, klausos praradimas ir galvos trauma gali sukelti priimtiną kalbos sutrikimą.
- Išraiškingi sutrikimai. Išraiškingas kalbos sutrikimas yra sunkumai perteikiant ar reiškiant informaciją. Jei turite išraiškingą sutrikimą, gali kilti sunkumų formuojant tikslius sakinius, pvz., Vartojant neteisingą veiksmažodžio įtampą. Tai siejama su vystymosi sutrikimais, tokiais kaip Dauno sindromas ir klausos praradimas. Tai taip pat gali atsirasti dėl galvos traumos ar sveikatos būklės.
- Kognityvinės komunikacijos sutrikimai. Bendravimo sunkumai dėl smegenų dalies, kuri kontroliuoja jūsų mąstymą, sužalojimo, yra vadinamas pažinimo-komunikacijos sutrikimu. Tai gali sukelti atminties problemų, problemų sprendimo ir sunku kalbėti ar klausytis. Tai gali sukelti biologinės problemos, toks nenormalus smegenų vystymasis, tam tikros neurologinės sąlygos, smegenų trauma ar insultas.
- Afazija. Tai įgytas bendravimo sutrikimas, turintis įtakos žmogaus gebėjimui kalbėti ir suprasti kitus. Tai taip pat dažnai daro įtaką žmogaus gebėjimui skaityti ir rašyti. Insultas yra dažniausia afazijos priežastis, nors ją gali sukelti ir kiti smegenų sutrikimai.
- Dizartrija. Šiai būklei būdingas lėtas arba neryškus kalbėjimas dėl silpnumo ar nesugebėjimo valdyti kalbai naudojamų raumenų. Dažniausiai tai sukelia nervų sistemos sutrikimai ir būklės, dėl kurių atsiranda veido paralyžius ar gerklės bei liežuvio silpnumas, pavyzdžiui, išsėtinė sklerozė (MS), amiotrofinė šoninė sklerozė (ALS) ir insultas.
Kas vyksta logopedinės terapijos metu?
Logopedinė terapija paprastai prasideda vertinant SLP, kuris nustato komunikacijos sutrikimo tipą ir geriausią jo gydymo būdą.
Logopedinė terapija vaikams
Jūsų vaikui kalbėjimo terapija gali būti vykdoma klasėje ar mažoje grupėje arba vienas prieš vieną, atsižvelgiant į kalbos sutrikimą. Logopediniai pratimai ir veikla skiriasi priklausomai nuo jūsų vaiko sutrikimo, amžiaus ir poreikių. Vaikų logopedinės terapijos metu SLP gali:
- bendraudami kalbėdami ir žaisdami bei naudodamiesi knygomis, paveikslėliais kitus objektus, kaip kalbos intervencijos dalį, galėtumėte paskatinti kalbos vystymąsi
- modeliuoti teisingus vaiko garsus ir skiemenis žaidžiant pagal amžių, kad išmokytų vaiką išgirsti tam tikrus garsus
- pateikti strategijas ir namų darbus vaikui ir tėvui ar globėjui, kaip atlikti logopedinę terapiją namuose
Logopedinė terapija suaugusiems
Kalbėjimo terapija suaugusiesiems taip pat prasideda įvertinimu, siekiant nustatyti jūsų poreikius ir geriausią gydymą. Logopediniai pratimai suaugusiesiems gali padėti kalbant, kalbant ir kognityviai bendraujant.
Terapija taip pat gali apimti rijimo funkcijos perkvalifikavimą, jei sužeidimas ar medicininė būklė, tokia kaip Parkinsono liga ar burnos vėžys, sukėlė rijimo sunkumų.
Pratimai gali apimti:
- problemų sprendimas, atmintis ir organizavimas bei kita veikla, skirta pagerinti pažintinį bendravimą
- pokalbio taktika socialinei komunikacijai gerinti
- kvėpavimo pratimai rezonansui
- pratimai burnos raumenims stiprinti
Jei norite išbandyti logopedinius pratimus namuose, galite rasti daugybę šaltinių, įskaitant:
- logopedinės programos
- kalbos tobulinimo žaidimai ir žaislai, tokie kaip „flip“ir „flash“kortelės
- darbo knygos
Kiek laiko jums reikia logopedinės terapijos?
Laikas, kuriam žmogui reikalinga logopedija, priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant:
- jų amžius
- kalbos sutrikimo tipas ir sunkumas
- terapijos dažnis
- pagrindinė sveikatos būklė
- pagrindinės sveikatos būklės gydymas
Kai kurie kalbos sutrikimai prasideda vaikystėje ir gerėja su amžiumi, o kiti tęsiasi iki pilnametystės ir reikalauja ilgalaikio gydymo bei palaikymo.
Ryšio sutrikimas, kurį sukelia insultas ar kita medicininė būklė, gali pagerėti gydantis ir pagerėjus būklei.
Ar sėkminga logopedija?
Logopedinės terapijos sėkmės procentas skiriasi priklausomai nuo gydomo sutrikimo ir amžiaus grupės. Pradėjus kalbėjimo terapiją, tai taip pat gali turėti įtakos rezultatui.
Įrodyta, kad mažų vaikų kalbėjimo terapija yra sėkmingiausia, kai pradedama anksti ir praktikuojama namuose, dalyvaujant tėvui ar globėjui.
Esmė
Kalbos terapija gali gydyti įvairius kalbų ir kalbų vėlavimus bei sutrikimus vaikams ir suaugusiems. Ankstyvos intervencijos metu kalbėjimo terapija gali pagerinti bendravimą ir sustiprinti pasitikėjimą savimi.
