Kas yra varpos vėžys?
Varpos vėžys arba varpos vėžys yra gana reta vėžio forma, pažeidžianti varpos odą ir audinius. Tai atsiranda, kai normalios varpos ląstelės tampa vėžinės ir pradeda augti nekontroliuodamos, sudarydamos naviką.
Vėžys ilgainiui gali išplisti į kitas kūno vietas, įskaitant liaukas, kitus organus ir limfmazgius. Amerikos vėžio draugijos vertinimu, kiekvienais metais JAV diagnozuojama maždaug 2300 varpos vėžio atvejų.
Kokie yra varpos vėžio simptomai?
Pirmasis pastebimas varpos vėžio simptomas paprastai yra vienkartinė, masinė ar opinė varpa. Tai gali atrodyti kaip mažas, nereikšmingas guzas ar didelis, užkrėstas opa. Daugeliu atvejų jis bus ant galvos ar apyvarpės, o ne ant varpos veleno.
Kiti varpos vėžio simptomai yra šie:
- niežėjimas
- deginimas
- iškrova
- varpos spalvos pokyčiai
- varpos odos sustorėjimas
- kraujavimas
- paraudimas
- dirginimas
- patinę limfmazgiai kirkšnyje
Nedelsdami skambinkite gydytojui, jei jaučiate kurį nors iš šių simptomų. Ankstyva diagnozė ir gydymas yra labai svarbūs norint padidinti teigiamų rezultatų tikimybę.
Kokie yra varpos vėžio rizikos veiksniai?
Neapipjaustytiems vyrams didesnė tikimybė susirgti varpos vėžiu. Taip gali būti todėl, kad neapipjaustytiems vyrams gresia kitos varpą turinčios ligos, tokios kaip fimozė ir smegma.
Fimozė yra būklė, kai apyvarpė tampa griežta ir sunkiai atsitraukiama. Fimoze sergantiems vyrams yra didelė rizika susirgti smegma. Smegma yra medžiaga, kuri susidaro, kai negyvos odos ląstelės, drėgmė ir aliejus kaupiasi po apyvarpė. Gali išsivystyti ir tada, kai neapipjaustyti vyrai netinkamai išvalo plotą po apyvarpė.
Vyrams taip pat padidėja varpos vėžio rizika, jei jie:
- yra vyresni nei 60 metų
- rūkyti cigaretes
- praktikuoti prastą asmens higieną
- gyvena regione, kuriame netinkama sanitarijos ir higienos praktika
- sergate lytiškai plintančia infekcija, pavyzdžiui, žmogaus papilomos virusu (ŽPV)
Kaip diagnozuojamas varpos vėžys?
Jūsų gydytojas gali nustatyti varpos vėžio diagnozę atlikdamas fizinį patikrinimą ir naudodamas tam tikrus diagnostinius testus.
Fizinio patikrinimo metu gydytojas apžiūrės jūsų varpą ir apžiūrės visus esančius gabalus, mases ar opos. Jei įtariamas vėžys, gydytojas greičiausiai atliks biopsiją. Biopsija apima nedidelio odos ar audinio pavyzdžio pašalinimą iš varpos. Tada mėginys analizuojamas siekiant nustatyti, ar nėra vėžio ląstelių.
Jei biopsijos rezultatai rodo vėžio požymius, gydytojas gali atlikti cistoskopiją, kad patikrintų, ar vėžys išplito. Cistoskopija yra procedūra, kurios metu naudojamas instrumentas, vadinamas cistoskopu. Cistoskopas yra plonas vamzdelis su maža kamera ir šviesa pabaigoje.
Cistoskopijos metu gydytojas švelniai įkiš cistoskopą į varpos angą ir per šlapimo pūslę. Tai leidžia gydytojui apžiūrėti skirtingas varpos sritis ir aplinkines struktūras, leidžiančias nustatyti, ar vėžys išplito.
Kai kuriais atvejais, norint įsitikinti, ar vėžys nebuvo įsiveržęs į gilesnius varpos audinius, atliekamas varpos MRT.
Varpos vėžio stadijos
Vėžio stadija apibūdina, kaip toli vėžys išplito. Remdamasis diagnostinių tyrimų rezultatais, gydytojas nustatys, kurioje stadijoje yra vėžys. Tai padės jiems nustatyti geriausią gydymo planą jums ir leis įvertinti jūsų perspektyvą.
Varpos vėžio suskirstymo kriterijai yra šie:
0 etapas
- Vėžys yra tik ant viršutinio odos sluoksnio.
- Vėžys neturi išplėsti liaukų, limfmazgių ar kitų kūno dalių.
1 etapas
- Vėžys išplito į jungiamąjį audinį tiesiai po oda.
- Vėžys nebuvo išplitęs jokiose liaukose, limfmazgiuose ar kitose kūno vietose.
2 etapas
- Vėžys išplito į jungiamąjį audinį, esantį po oda, ir į limfinius kraujagysles ar kraujagysles ar ląsteles labai skiriasi nuo normalių ląstelių, arba vėžys išplito į erekcijos audinius ar šlaplę.
- Vėžys nebuvo išplitęs kitose kūno vietose.
3A etapas
- Vėžys išplito į jungiamąjį audinį, esantį po oda, ir į limfinius kraujagysles ar kraujagysles ar ląsteles labai skiriasi nuo normalių ląstelių, arba vėžys išplito į erekcijos audinius ar šlaplę.
- Vėžys išplito į vieną ar du limfmazgius kirkšnyje.
- Vėžys nebuvo išplitęs kitose kūno vietose.
3B etapas
- Vėžys išplito į jungiamąjį audinį, esantį po oda, ir į limfinius kraujagysles ar kraujagysles ar ląsteles labai skiriasi nuo normalių ląstelių, arba vėžys išplito į erekcijos audinius ar šlaplę.
- Vėžys išplito į kelis limfmazgius kirkšnyje.
- Vėžys nebuvo išplitęs kitose kūno vietose.
4 etapas
Vėžys išplito į netoliese esančias vietas, tokias kaip gaktos kaulas, atsikišęs ar kapšelis, arba vėžys išplito į kitas kūno vietas ir organus
Kaip gydomas varpos vėžys?
Dvi pagrindinės varpos vėžio rūšys yra invazinis ir neinvazinis. Neinvazinis varpos vėžys yra būklė, kai vėžys nėra išplitęs į gilesnius audinius, limfmazgius ir liaukas.
Invazinis varpos vėžys yra būklė, kai vėžys giliai persikėlė į varpos audinį ir aplinkinius limfmazgius bei liaukas.
Kai kurie pagrindiniai neinvazinio varpos vėžio gydymo būdai yra šie:
- Apipjaustymas. Varpos apyvarpė pašalinama.
- Lazerio terapija. Didelio intensyvumo šviesa nukreipta į navikų ir vėžio ląstelių naikinimą.
- Chemoterapija. Agresyvi cheminės vaistų terapijos forma padeda pašalinti vėžines ląsteles iš organizmo.
- Terapija radiacija. Didelės energijos spinduliuotė sutraukia auglius ir žudo vėžio ląsteles.
- Kriochirurgija. Skystas azotas užšaldo navikus ir juos pašalina.
Invazinio varpos vėžio gydymas reikalauja didelių operacijų. Chirurgija gali apimti naviko, viso varpos ar limfmazgių pašalinimą iš kirkšnies ir dubens. Chirurgijos parinktys apima:
Išskirtinė chirurgija
Gali būti atliekama speciali operacija, siekiant pašalinti naviką iš varpos. Jums bus paskirta vietinė nejautra, kad numalšintumėte vietą, kad nejaustumėte jokio skausmo. Tada chirurgas pašalins naviką ir pažeistą vietą, palikdamas sveikų audinių ir odos sieną. Pjūvis bus uždarytas siūlėmis.
Moho operacija
Moho operacijos tikslas - pašalinti kuo mažiau audinių, vis tiek atsikratant visų vėžio ląstelių. Šios procedūros metu jūsų chirurgas pašalins ploną pažeistos vietos sluoksnį. Tada jie ištirs jį mikroskopu, kad nustatytų, ar jame nėra vėžio ląstelių. Šis procesas kartojamas tol, kol audinių mėginiuose nėra vėžio ląstelių.
Dalinė penektomija
Dalinė penektomija pašalina dalį varpos. Ši operacija geriausiai veikia, jei navikas yra mažas. Esant didesniems navikams, bus pašalinta visa varpa. Visiškas varpos pašalinimas vadinamas visiška penektomija.
Nepriklausomai nuo atliekamos operacijos tipo, pirmaisiais metais po operacijos turėsite kreiptis į gydytoją kas du ar keturis mėnesius. Jei bus pašalinta visa jūsų varpa, galite pasitarti su gydytoju, ar gali būti naudojama rekonstrukcinė varpos operacija.
Kokia yra varpos vėžiu sergančių žmonių ilgalaikė perspektyva?
Daugelis žmonių, kuriems diagnozuojamos varpos vėžio ankstyvos stadijos, dažnai visiškai pasveiksta.
Remiantis Amerikos vėžio draugijos duomenimis, penkerių metų žmonių, sergančių navikais, kurie niekada neišplito į liaukas ar limfmazgius, išgyvenamumas yra maždaug 85 procentai. Vėžiui pasiekus kirkšnio ar netoliese esančių audinių limfmazgius, penkerių metų išgyvenamumas yra maždaug 59 procentai.
Svarbu pažymėti, kad tai yra bendra statistika. Jūsų požiūris gali skirtis priklausomai nuo jūsų amžiaus ir bendros sveikatos. Svarbiausias dalykas, kurį galite padaryti, kad padidintumėte pasveikimo tikimybę, yra laikytis gydytojo pasiūlyto gydymo plano.
Susidoroti su varpos vėžiu
Svarbu turėti stiprų palaikymo tinklą, kuris galėtų padėti įveikti bet kokį nerimą ar stresą, kurį galite jausti. Taip pat galbūt norėsite įstoti į paramos vėžiu grupę ir aptarti savo rūpesčius su kitais, kurie gali būti susiję su tuo, ką išgyvenate.
Paklauskite savo gydytojo apie palaikymo grupes jūsų rajone. Informaciją apie palaikymo grupes taip pat galite rasti Nacionalinio vėžio instituto ir Amerikos vėžio draugijos tinklalapiuose.
