Antidepresantų faktai
Kai kuriems žmonėms būtina vartoti ilgalaikį antidepresantą. Bet kiti galiausiai nori nutraukti vaistų vartojimą. Tai gali būti dėl nepageidaujamo šalutinio poveikio, keičiant vaistus ar tiesiog dėl to, kad jie jaučia, kad jiems nebereikia vaistų.
Jei norite nustoti vartoti antidepresantus, svarbu pasitarti su gydytoju, kad sumažintumėte dozę iki nulio, užuot staiga nutraukę vaistus. Tai padės jums išvengti abstinencijos simptomų.
Nutraukimo simptomai
Nutraukimo simptomai ir trukmė gali būti skirtingi. Daugeliui žmonių simptomai yra lengvi, tačiau kitiems jie gali būti sunkesni ir trukti ilgiau. Dažni nutraukimo simptomai yra šie:
- depresija
- nerimas
- dirglumas
- nuotaikų kaita
- į gripą panašūs simptomai, įskaitant gausų prakaitavimą, šaltkrėtis, skausmai ir galvos skausmai
- pykinimas ar kiti skrandžio sutrikimai
- galvos svaigimas
- apetito praradimas
- nemiga
- ryškūs sapnai ar košmarai
- neramios kojos ar kitas judėjimo nesuvaldymas, pavyzdžiui, drebulys
- jautrumas garsui ar skambėjimui jūsų ausyse
- tirpimas ar galūnių skausmas
- smegenų sukrėtimai, kurie gali jausti, kad tau į galvą ateina elektros smūgis
Pasitraukimas prieš priklausomybę
Išgirdimas „atsitraukimas“gali priversti jus galvoti apie priklausomybę ar priklausomybę. Tačiau, jei jaučiate abstinencijos simptomus mažindami antidepresantus, dar nereiškia, kad turite priklausomybę. Vietoj to, simptomai atsiranda dėl jūsų smegenų prisitaikymo po to, kai juos paveikė jūsų vaistai.
Visi antidepresantai gali sukelti abstinencijos simptomus, tačiau jie ypač dažni mažėjant:
- selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), tokie kaip escitalopramas (Lexapro), sertralinas (Zoloft) ir paroksetinas (Paxil).
- serotonino ir norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI), tokie kaip desvenlafaksinas (Pristiq), duloksetinas (Cymbalta) ir venlafaksinas (Effexor).
Šie vaistai turi įtakos tam, kaip jūsų smegenys naudoja tam tikras chemines medžiagas, vadinamas neuromediatoriais.
Nesvarbu, kokį antidepresantą norite nustoti vartoti, neturėtumėte bandyti to daryti patys. Visada pasitarkite su gydytoju, kaip geriausia atsisakyti vaistų.
Naudingi patarimai
Sumažinti antidepresantų vartojimą gali būti sunku. Tai gali sukelti daug sudėtingų emocijų. Jei nepamiršite šių patarimų, procesas gali vykti kuo sklandžiau.
Pirmiausia pasitarkite su gydytoju
Visada pasitarkite su gydytoju, ar nederėtų sumažinti vaistų. Jei jie sutinka, kad siaurėjantis tau tinkamas, jie gali padėti suplanuoti geriausią būdą tai padaryti.
Suteikite galimybę antidepresantams
Ekspertai rekomenduoja vartoti antidepresantus mažiausiai šešis – devynis mėnesius. Idealiu atveju turėtumėte vartoti juos mažiausiai šešis mėnesius po to, kai pradėsite jaustis geriau.
Galbūt norėsite sušvelninti antidepresantus, nes jaučiatės geriau, tačiau tai taip pat gali reikšti, kad vaistai veikia jus. Nusileidus per greitai, tikėtina, kad depresija grįš.
Žinokite, kas daro įtaką jūsų kūgiškumui
Tai, kiek laiko trunka kūgis, priklauso nuo daugelio dalykų, įskaitant:
- vartojamų vaistų tipą, nes kai kuriems iš jūsų sistemos išeiti reikia daugiau laiko nei kitiems
- jūsų dabartinė vaistų dozė, nes paprastai didesnės dozės sumažėja
- ar turėjote simptomų dėl ankstesnių vaistų pokyčių, dėl kurių gydytojas gali rekomenduoti lėčiau mažėti, kad būtų išvengta
Atminkite, kad susiaurėjimas gali užtrukti
Neskirkite laiko ir nesigėdykite, jei atrodo, kad jūsų mažėjimas mažina ilgą laiką arba užtrunka ilgiau nei kiti jūsų pažįstami žmonės, kurie sumažino vaistus. Kiekvienas žmogus yra skirtingas ir skirtingai reaguoja.
Naudokite nuotaikų kalendorių
Nuotaikų kalendorius gali padėti sekti, kaip jaučiatės siaurėdama. Jei turite kokių nors abstinencijos simptomų, galite susitarti su savo gydytoju ir padėti išsiaiškinti, ar depresija vėl pasikartoja.
Laikykitės sveikų įpročių, nes siaurėjate
Laikykitės sveikos mitybos, reguliariai sportuokite ir kiek įmanoma sumažinkite stresą. Tai gali ne tik padėti sumažinti suartėjimo simptomų riziką, bet ir ateityje sumažinti depresijos riziką.
Pavyzdžiui, 25 tyrimų apžvalgoje nustatyta, kad mankšta gali padėti žmonėms suvaldyti depresiją. Ypač padėjo vidutinio sunkumo ir energingas pratimas.
Palaikykite ryšį su gydytoju
Pasitarimas su gydytoju apie tai, kaip jaučiatės visame procese, padės prireikus pakoreguoti reikalus, kad galėtumėte saugiai mažėti.
Paprašykite šeimos ir draugų palaikymo
Kūginimas gali sukelti daug emocijų. Tai gali padėti aplinkiniams palaikyti jus ir suprasti, kas vyksta.
Apsvarstykite pokalbių terapiją
Viena analizė parodė, kad tik 20 procentų žmonių, vartojančių antidepresantus, taip pat patiria psichoterapiją. Tačiau atlikus antidepresantų ir psichoterapijos tyrimų metaanalizę buvo rasta įrodymų, kad pokalbių terapija antidepresantų mažinimo metu ir po jo gali būti naudinga siekiant užkirsti kelią atkryčiui ar pasikartojimui.
Nesvarbu, ar kartojimo metu turite abstinencijos simptomų, galbūt norėsite įtraukti į savo terapiją pokalbių terapiją.
Užbaikite visą procesą
Svarbu baigti visą procesą. Atminkite, kad gydytojas padeda visą laiką. Turėtumėte suplanuoti mėnesines paskyras, kad patikrintumėte simptomus, prireikus pakoreguotumėte siaurėjančią diagramą ir įsitikintumėte, kad depresijos recidyvų nėra.
Mažėja laikas
Laikas, kurio prireiks atjunkant vaistus, priklauso nuo dozės ir nuo to, kiek ilgai vartojote vaistą. Tai taip pat priklauso nuo vaistų rūšies.
Visi vaistai užima tam tikrą laiką, kad išeitų iš jūsų kūno, nes laikui bėgant jie kaupiasi. Jei jaučiate abstinencijos simptomus, jie dažnai prasideda, kai narkotikų iš jūsų kūno patenka apie 90 procentų. Žemiau esančioje lentelėje parodyta, kiek laiko reikės įprastiems antidepresantams palikti jūsų kūną.
| Vaistas | Laikas, kol vaistai išeis iš organizmo pusės | Laikas, kol vaistai iš organizmo išeis 99% |
| SSRI | ||
| citalopramas (Celexa) | 36 valandos | 7,3 dienos |
| escitalopramas („Lexapro“) | Nuo 27 iki 32 valandų | 6,1 dienos |
| paroksetinas (Paxil) | 24 valandos | 4,4 dienos |
| fluoksetinas („Prozac“) | 4 - 6 dienos | 25 dienos |
| sertralinas („Zoloft“) | 26 valandos | 5,4 dienos |
| SNRI | ||
| duloksetinas („Cymbalta“) | 12 valandų | 2,5 dienos |
| venlafaksinas (Effexor) | 5 valandos | 1 diena |
| desvenlafaksinas („Pristiq“) | 12 valandų | 2,5 dienos |
Atsargiai
Kadangi nuotaikos pokyčiai yra dažni abstinencijos simptomai, kartais gali būti sunku pasakyti, ar jaučiate abstinenciją, ar sergate depresija. Keletas būdų, kaip nustatyti skirtumą, yra šie:
- Nutraukimo simptomai pasireiškia per kelias dienas, sumažinus antidepresanto dozę arba nutraukus vaisto vartojimą. Recidyvo simptomai paprastai prasideda vėliau, praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams po to, kai pradėsite mažėti. Jie taip pat pasireiškia palaipsniui nei abstinencijos simptomai.
- Nutraukimas ir atkrytis turi skirtingus fizinius simptomus. Pavyzdžiui, nors abu atvejai gali sukelti nemigą, abstinencija daug labiau linkusi sukelti į gripą panašius simptomus ir galvos svaigimą.
- Nutraukimo simptomai praeina per kelias savaites, kai jūsų kūnas prisitaiko prie jūsų naujo lygio neuromediatorių. Recidyvo simptomai paprastai trunka ilgiau ir gali toliau blogėti.
Esmė
Antidepresantų vartojimas gali būti geras pasirinkimas daugeliui žmonių, tačiau svarbu tai daryti teisingai. Sumažėjęs vaistų vartojimas gali padėti išvengti tiek fizinio, tiek psichinio šalutinio poveikio.
Nepamirškite vartoti lėtai. Kūginimas reikalauja laiko. Kiek laiko trunka kiekvienam, priklausys nuo to, kokį vaistą vartojate, kiek laiko jo vartojote ir ar praeityje turėjote šalutinį poveikį.
Kol siaurėjate, įsitikinkite, kad laikotės sveikų įpročių, ir paprašykite palaikymo, jei jums to reikia.
Svarbiausias dalykas, kurį reikia padaryti, yra pasitarti su gydytoju apie tai, kaip geriausiai atskirti antidepresantą. Jie gali padėti nustatyti, kaip greitai galite susiaurėti, ir padės suvaldyti simptomus.
