Daugelis žmonių nemanys, kad dienos mieguistumas yra didelis dalykas. Daug laiko, taip nėra. Bet jei jūsų mieguistumas tęsiasi ir trukdo kasdieniam gyvenimui, gali tekti kreiptis į gydytoją.
Prie mieguistumo gali prisidėti daugybė veiksnių. Gali būti, kad nemiegate pakankamai miego dėl pagrindinės sveikatos problemos, tokios kaip miego apnėja ar narkolepsija. Gydytojas gali padėti išsiaiškinti jūsų nuovargio priežastį ir kaip ją valdyti.
Čia yra 12 galimų priežasčių, dėl kurių visą laiką galite jaustis pavargę.
1. Dieta
Jei turite polinkį praleisti maistą, galbūt negaunate kalorijų, kurių reikia norint išlaikyti energiją. Dėl ilgo tarpo tarp valgymų gali sumažėti cukraus kiekis kraujyje, sumažėja energija.
Svarbu nepraleisti valgymo. Tiesą sakant, jūs taip pat turėtumėte valgyti sveikus energiją suteikiančius užkandžius tarp valgymų, ypač kai jūs pradedate jaustis vangiai. Prie sveikų užkandžių galima pridėti bananų, žemės riešutų sviesto, nesmulkintų grūdų krekerių, baltymų batonėlių, džiovintų vaisių ir riešutų.
2. Vitaminų trūkumas
Būti pavargusiam visą laiką taip pat gali būti vitamino trūkumo požymis. Tai gali apimti mažą vitamino D, vitamino B-12, geležies, magnio ar kalio kiekį. Įprastinis kraujo tyrimas gali padėti nustatyti trūkumą.
Gydytojas gali rekomenduoti vartoti papildų. Taip pat galite padidinti tam tikrų maisto produktų suvartojimą, kad natūraliai ištaisytumėte trūkumą. Pvz., Valgant moliuskus, jautieną ir kepenis, B-12 trūkumas gali sumažėti.
3. Miego trūkumas
Vėlyvos naktys gali pakenkti jūsų energijos lygiui. Daugumai suaugusiųjų kiekvieną naktį reikia nuo septynių iki devynių miego valandų. Jei turite įpročio vėluoti, rizikuojate patirti miego trūkumą.
Praturtinkite geresnius miego įpročius, kad padidintumėte energijos kiekį. Eikite miegoti anksčiau ir imkitės priemonių pagerinti savo miego kokybę. Miegokite tamsiame, ramiame ir patogiame kambaryje. Venkite stimuliuojančios veiklos prieš miegą, pvz., Mankštos ir televizoriaus žiūrėjimo.
Jei jūsų miegas nepagerėja rūpinantis savimi, pasitarkite su gydytoju. Jums gali prireikti išrašytos pagalbos miegui arba miego tyrimo.
4. Antsvoris
Antsvoris taip pat gali sukelti nuovargį. Kuo daugiau nešiosite svorio, tuo sunkiau kūnas turės dirbti atlikdamas kasdienes užduotis, tokias kaip laipiojimas laiptais ar valymas.
Sugalvokite planą, kaip numesti svorio ir pagerinti savo energijos lygį. Pradėkite nuo lengvos veiklos, tokios kaip vaikščiojimas ar plaukimas, ir palaipsniui didinkite intensyvumą, kiek leidžia jūsų ištvermė. Taip pat valgykite daugiau šviežių vaisių, daržovių ir neskaldytų grūdų. Apribokite cukraus, greito ir riebaus maisto vartojimą.
5. Sėdimas gyvenimo būdas
Fizinis aktyvumas taip pat gali padidinti jūsų energijos lygį. Kita vertus, sėslus gyvenimo būdas gali pasijusti išsekęs ir mieguistas.
Viename tyrime tyrėjai ištyrė, kaip neaktyvus ir sėslus gyvenimo būdas turėjo įtakos moterų nuovargio pojūčiams. Į tyrimą buvo įtrauktos septyniasdešimt trys moterys. Kai kurios moterų gyvensenos tendencijos atitiko fizinio aktyvumo rekomendacijas, o kitos nebuvo fiziškai aktyvios.
Remiantis išvadomis, mažiau sėdinčios moterys turėjo žymiai mažesnį nuovargio lygį. Tai patvirtina nuostatą, kad padidėjęs fizinis aktyvumas suteikia daugiau energijos ir jėgos.
6. Stresas
Lėtinis stresas gali sukelti galvos skausmą, raumenų įtampą, skrandžio sutrikimus ir nuovargį.
Esant stresui, jūsų kūnas pereina į kovos ar skrydžio režimą. Dėl to padidėja kortizolis ir adrenalinas, kurie paruošia jūsų organizmą tokioms situacijoms. Mažomis dozėmis šis atsakas yra saugus. Lėtinio ar nuolatinio streso atveju reikia mokėti už jūsų kūno išteklius, todėl jaučiatės išsekę.
Mokymasis valdyti stresą gali pagerinti jūsų energijos lygį. Pradėkite nuo apribojimų nustatymo, realių tikslų kūrimo ir savo minčių modelių pakeitimo. Gilus kvėpavimas ir meditacija taip pat gali padėti ramiai išgyventi stresines situacijas.
7. Depresija
Kai jaučiatės prislėgti, gali trūkti energijos ir nuovargis. Jei sergate depresija, pasitarkite su gydytoju ir aptarkite gydymo galimybes.
Gydytojas gali skirti antidepresantą ar vaistą nuo nerimo. Jums taip pat gali būti naudinga psichinės sveikatos konsultacija. Kognityvinė elgesio terapija yra gydymo rūšis, padedanti ištaisyti neigiamas minties schemas, sukeliančias neigiamą nuotaiką ir depresiją.
8. Miego sutrikimai
Miego sutrikimas kartais yra pagrindinė nuovargio priežastis. Jei po kelių savaičių jūsų energijos lygis nepagerėja arba atlikote tinkamus gyvenimo būdo pakeitimus, pasitarkite su gydytoju. Jums gali tekti pamatyti miego specialistą.
Miego sutrikimas, pavyzdžiui, miego apnėja, gali sukelti jūsų nuovargį. Miego apnėja yra tada, kai jūsų kvėpavimas sustoja, kol jūs miegate. Dėl to jūsų smegenys ir kūnas naktį negauna pakankamai deguonies. Tai gali sukelti dienos nuovargį.
Miego apnėja yra sunki būklė. Tai gali sukelti aukštą kraujo spaudimą, blogą koncentraciją ir sukelti insultą ar širdies priepuolį. Gydymas apima CPAP aparato ar oralinio prietaiso naudojimą, kad viršutiniai kvėpavimo takai būtų atviri miegant.
9. Lėtinio nuovargio sindromas
Jei sergate lėtinio nuovargio sindromu, visą laiką galite jaustis pavargęs. Ši liga sukelia didžiulį nuovargį, kuris miego metu nepagerėja. Jo priežastis nežinoma.
Nėra jokio tyrimo, kuris patvirtintų lėtinį nuovargį. Prieš nustatydamas diagnozę, gydytojas turi atmesti kitas sveikatos problemas. Gydymas apima mokymąsi gyventi neperžengiant savo fizinių galimybių ar pačiam pasportuoti. Saikingas mankšta taip pat gali padėti jaustis geriau ir padidinti energijos.
10. Fibromialgija
Fibromialgija sukelia platų raumenų skausmą ir jautrumą. Ši būklė pažeidžia raumenis ir minkštuosius audinius, tačiau ji taip pat gali sukelti nuovargį. Dėl skausmo kai kurie šios būklės žmonės negali miegoti naktį. Tai gali sukelti dienos mieguistumą ir nuovargį.
Vartodami nereceptinius skausmą malšinančius vaistus, galite pagerinti skausmą ir miegą. Be to, kai kurie žmonės vartojo antidepresantų, taip pat patyrė fizinę terapiją ir mankštą.
11. Vaistai
Kartais vaistai gali sukelti nuovargį visą laiką. Pagalvokite apie tai, kai pirmą kartą pastebėjote dienos mieguistumą. Ar tai buvo maždaug tuo metu, kai pradėjote vartoti naują vaistą?
Patikrinkite vaistų etiketes, norėdami pamatyti, ar nuovargis yra dažnas šalutinis poveikis. Jei taip, pasitarkite su gydytoju. Jie gali išrašyti kitą vaistą arba sumažinti jūsų dozę.
12. Diabetas
Visą laiką jaučiamas nuovargis taip pat gali būti diabeto simptomas. Kai sergate cukriniu diabetu, jūsų kūnas pagamina nepakankamai insulino. Tai gali sukelti padidėjusį cukraus kiekį kraujyje, o tai gali paveikti jūsų koncentraciją ir palikti nuovargį bei dirglumą.
Kreipkitės į gydytoją dėl nepaaiškinamo nuovargio, kuris nepagerėja. Atminkite, kad nuovargis taip pat gali būti kitų sveikatos sutrikimų, tokių kaip širdies ligos ir vėžys, simptomas.
Atimti
Kai kurios dienos vargingesnės nei kitos. Nuo per didelio nuovargio svarbu atpažinti įprastą mieguistumą.
Daugeliu atvejų padidėjęs mieguistumas gali būti ištaisytas keičiant gyvenimo būdą. Jei vis tiek jaučiatės nusidėvėjęs, bandydamas savarankiškai valdyti nuovargį, pasitarkite su gydytoju. Jums gali būti miego sutrikimas ar kita medicininė būklė, į kurią reikia atkreipti dėmesį.
