Apžvalga
Raumenų trūkčiojimas taip pat vadinamas raumenų susižavėjimu. Traukimas apima mažus raumenų susitraukimus kūne. Jūsų raumenys sudaryti iš skaidulų, kurias kontroliuoja jūsų nervai. Dėl nervo stimuliacijos ar pažeidimo raumenys gali susitraukti.
Daugelis raumenų trūkčiojimų nepastebimi ir nesukelia rūpesčių. Kai kuriais atvejais jie gali rodyti nervų sistemos būklę, todėl turėtumėte kreiptis į gydytoją.
Raumenų trūkčiojimo priežastys
Yra įvairių sąlygų, kurios gali sukelti raumenų trūkčiojimą. Nedidelis raumenų trūkčiojimas dažniausiai būna ne tokių rimtų, su gyvensena susijusių priežasčių padarinys. Tačiau sunkesnis raumenų trūkčiojimas dažnai būna sunkios būklės padarinys.
Dažnos priežastys, kurios paprastai yra nedidelės
Dažniausios raumenų trūkčiojimo priežastys:
- Traukimas gali atsirasti po fizinio krūvio, nes pieno rūgštis kaupiasi raumenyse, naudojamuose mankštos metu. Dažniausiai jis pažeidžia rankas, kojas ir nugarą.
- Raumenų trūkčiojimai, kuriuos sukelia stresas ir nerimas, dažnai vadinami „nervinėmis erkėmis“. Jie gali paveikti bet kuriuos kūno raumenis.
- Vartojant per daug kofeino ir kitų stimuliatorių, bet kurioje kūno vietoje gali susitraukti raumenys.
- Tam tikrų maistinių medžiagų trūkumas gali sukelti raumenų spazmus, ypač akių vokų, blauzdų ir rankų. Įprasti mitybos trūkumų tipai yra vitamino D, B grupės vitaminų ir kalcio trūkumas.
- Dehidracija gali sukelti raumenų susitraukimą ir trūkčiojimą, ypač didesniuose kūno raumenyse. Tai apima kojas, rankas ir liemenį.
- Cigaretėse ir kituose tabako gaminiuose esantis nikotinas gali sukelti raumenų trūkčiojimą, ypač kojų.
- Raumenų spazmai gali atsirasti akies vokelyje ar srityje aplink akis, kai dirginamas vokas ar akies paviršius.
- Nepageidaujamos reakcijos į kai kuriuos vaistus, įskaitant kortikosteroidus ir estrogeno tabletes, gali sukelti raumenų spazmus. Traukimas gali paveikti rankas, rankas ar kojas.
Šios dažnos raumenų spazmų priežastys dažniausiai būna nedidelės būklės, kurios lengvai išsisprendžia. Tempimas turėtų išnykti po poros dienų.
Vis dėlto turėtumėte pasitarti su gydytoju, jei įtariate, kad dėl medikamentų trūkčioja raumenys. Gydytojas gali rekomenduoti mažesnę dozę arba pakeisti jus į kitus vaistus. Taip pat turėtumėte kreiptis į gydytoją, jei manote, kad turite mitybos nepakankamumą.
Rimtesnės priežastys
Nors dauguma raumenų trūkčiojimų atsiranda dėl nedidelių sąlygų ir tam tikrų gyvenimo būdo įpročių, kai kuriuos raumenų spazmus gali sukelti rimtesnės priežastys. Šie sutrikimai dažnai yra susiję su nervų sistemos problemomis, apimančiomis galvos ir nugaros smegenis.
Jie gali sugadinti nervus, sujungtus su jūsų raumenimis, ir tai gali susitraukti. Kai kurios iš retų, tačiau rimtų sąlygų, kurios gali sukelti raumenų trūkčiojimus, yra:
- Raumenų distrofija yra paveldimų ligų, kurios laikui bėgant pažeidžia ir silpnina raumenis, grupė. Jie gali sukelti veido ir kaklo ar klubų ir pečių raumenų trūkčiojimus.
- Lou Gehrigo liga dar vadinama amiotrofine šonine skleroze. Tai būklė, dėl kurios nervų ląstelės miršta. Traukimas gali paveikti bet kurios kūno dalies raumenis, tačiau dažniausiai tai įvyksta rankose ir kojose.
- Stuburo raumenų atrofija pažeidžia nugaros smegenų motorines nervų ląsteles ir daro įtaką raumenų judėjimo kontrolei. Tai gali sukelti liežuvio trūkčiojimą.
- Izaoko sindromas veikia nervus, kurie stimuliuoja raumenų skaidulas, todėl dažnai raumenys trūkčioja. Spazmai dažniausiai būna rankos ir kojų raumenyse.
Raumenų trūkčiojimas paprastai nėra avarinis atvejis, tačiau jį gali sukelti sunki medicininė būklė. Pasitarkite su gydytoju, jei jūsų trūkčiojimas tampa lėtine ar nuolatine problema.
Diagnozuojama raumenų trūkčiojimo priežastis
Paskyros metu gydytojas paklaus apie raumenų trūkčiojimą, kad nustatytų pagrindinę priežastį. Jūs aptarsite:
- kai tavo raumenys pradėjo trūkčioti
- kur atsiranda trūkčiojimų
- kaip dažnai atsiranda trūkčiojimų
- kiek ilgai trunka trūkčiojimai
- bet kokie kiti simptomai, kuriuos galite patirti
Jūsų gydytojas taip pat atliks fizinį egzaminą ir surinks jūsų ligos istoriją. Būtinai praneškite gydytojui apie bet kokias esamas sveikatos problemas.
Tikėtina, kad gydytojas užsakys tam tikrus diagnostinius tyrimus, jei įtariate, kad raumenys trūkčioja dėl pagrindinės būklės. Jie gali užsisakyti:
- kraujo tyrimai elektrolitų kiekiui ir skydliaukės funkcijai įvertinti
- MRT tyrimas
- kompiuterinė tomografija
- elektromiografija raumenų ir juos kontroliuojančių nervinių ląstelių sveikatai įvertinti
Šie diagnostiniai testai gali padėti gydytojui nustatyti jūsų raumenų trūkčiojimo priežastį. Jei turite nuolatinį ir lėtinį raumenų trūkčiojimą, priežastis gali būti rimta pagrindinė sveikatos būklė.
Svarbu kuo greičiau diagnozuoti ir gydyti problemą. Ankstyva intervencija dažnai gali pagerinti jūsų ilgalaikę perspektyvą ir gydymo galimybes.
Gydymas raumenų trūkčiojimu
Gydant raumenis, paprastai nereikia. Spazmai paprastai išnyksta negydant per kelias dienas. Tačiau jums gali prireikti gydymo, jei dėl raumenų trūkčiojimo atsiranda viena rimtesnių sąlygų. Priklausomai nuo konkrečios diagnozės, gydytojas gali skirti tam tikrų vaistų simptomams palengvinti. Šie vaistai apima:
- kortikosteroidai, tokie kaip betametazonas (Celestone) ir prednizonas (Rayos)
- raumenų relaksantai, tokie kaip karizoprodolis (Soma) ir ciklobenzaprinas (Amrix)
- neuromuskuliniai blokatoriai, tokie kaip inkubotulinumtoksinas A (Xeomin) ir rimabotulinumtoxin B (Myobloc)
Raumenų trūkčiojimo prevencija
Raumenų trūkčiojimą ne visada galima išvengti. Tačiau yra keletas dalykų, kuriuos galite padaryti siekdami sumažinti riziką:
Valgykite subalansuotą mitybą
Laikykitės šių patarimų, kaip valgyti subalansuotą mitybą:
- Valgykite šviežius vaisius ir daržoves.
- Valgykite nesmulkintus grūdus, kurie suteikia energijos angliavandeniams.
- Suvartokite nedidelį kiekį baltymų. Stenkitės didžiąją dalį savo baltymų gauti iš liesų šaltinių, tokių kaip vištiena ir tofu.
Miegokite tinkamai
Daugumai žmonių kiekvieną naktį reikia šešių – aštuonių valandų miego, kad išliktų sveiki. Miegas padeda kūnui sveikti ir atsigauti bei suteikia laiko nervams pailsėti.
Valdykite stresą
Norėdami sumažinti stresą savo gyvenime, išbandykite atsipalaidavimo metodus, tokius kaip meditacija, joga ar Tai Chi. Mankšta bent tris kartus per savaitę yra dar vienas puikus būdas jausti mažiau streso. Padėti gali ir pokalbis su terapeutu.
Apribokite kofeino vartojimą
Venkite gerti gėrimų, kuriuose nėra kofeino, ir nevalgyti maisto, kuriame yra kofeino. Šie maisto produktai ir gėrimai gali padidinti ar paskatinti raumenų trūkčiojimą.
Mesti rūkyti
Visada gera idėja mesti rūkyti. Nikotinas yra lengvas stimuliatorius, veikiantis jūsų centrinę nervų sistemą. Mesti rūkyti taip pat padeda sumažinti kitų rimtų sveikatos problemų riziką.
Pakeiskite vaistus
Pasitarkite su gydytoju, jei vartojate stimuliatorių, pvz., Amfetaminą, ir atsiranda raumenų trūkčiojimas. Jūsų gydytojas gali nurodyti kitą vaistą, kuris nesukelia trūkčiojimo.
