Kas yra adrenalinas?
Adrenalinas, dar vadinamas epinefrinu, yra hormonas, kurį išskiria jūsų antinksčiai ir kai kurie neuronai.
Antinksčiai yra kiekvieno inksto viršuje. Jie yra atsakingi už daugelio hormonų, įskaitant aldosteroną, kortizolį, adrenaliną ir noradrenaliną, gamybą. Antinksčiai yra kontroliuojami kitos liaukos, vadinamos hipofiziu.
Antinksčiai yra padalinti į dvi dalis: išorines liaukas (antinksčių žievė) ir vidines liaukas (antinksčių medulė). Vidinės liaukos gamina adrenaliną.
Adrenalinas taip pat žinomas kaip „kovos su oru hormonas“. Jis išleidžiamas reaguojant į stresinę, jaudinančią, pavojingą ar grėsmingą situaciją. Adrenalinas padeda kūnui greičiau reaguoti. Tai verčia širdį plakti sparčiau, didėja smegenų ir raumenų kraujotaka, organizmas stimuliuojamas gaminti cukrų degalams.
Kai adrenalinas išsiskiria staiga, tai dažnai vadinama adrenalino sloga.
Kas nutinka kūne, kai ištini adrenalino pliūpsnį?
Smegenyse prasideda adrenalino antplūdis. Kai suvoki pavojingą ar stresinę situaciją, ta informacija siunčiama į smegenų dalį, vadinamą amygdala. Ši smegenų sritis vaidina emocinį apdorojimą.
Jei amygdala suvokia pavojų, jis siunčia signalą į kitą smegenų sritį, vadinamą pagumburiu. Pagumburis yra smegenų komandinis centras. Jis susisiekia su likusiu kūnu per simpatinę nervų sistemą.
Hipotalamas perduoda signalą per autonominius nervus į antinksčių medulę. Kai antinksčiai gauna signalą, jie reaguoja išleisdami adrenaliną į kraują.
Patekęs į kraują, adrenalinas:
- jungiasi prie kepenų ląstelių receptorių, kad suskaidytų didesnes cukraus molekules, vadinamas glikogenu, į mažesnį, lengviau naudojamą cukrų, vadinamą gliukoze; tai suteikia jūsų raumenims energijos
- prisijungia prie receptorių, esančių raumenų ląstelėse plaučiuose, todėl jūs galite greičiau kvėpuoti
- stimuliuoja širdies ląsteles plakti greičiau
- skatina kraujagysles susitraukti ir nukreipia kraują link pagrindinių raumenų grupių
- raumenys susitraukia po odos paviršiumi, kad būtų skatinamas prakaitavimas
- prisijungia prie kasos receptorių, slopindamas insulino gamybą
Kūno pokyčiai, atsirandantys adrenalino cirkuliacijai kraujyje, paprastai vadinami adrenalino pliūpsniu, nes šie pokyčiai vyksta greitai. Tiesą sakant, jie vyksta taip greitai, kad galbūt net ne visiškai apdorosite tai, kas vyksta.
Adrenalino pliūpsnis suteikia jums galimybę išsisukti iš artėjančio automobilio kelio, kol dar nepagalvojote apie tai.
Veikla, sukelianti adrenalino sklidimą
Nors adrenalinas turi evoliucinį tikslą, kai kurie žmonės tam tikroje veikloje dalyvauja tik dėl adrenalino. Veikla, dėl kurios gali kilti adrenalinas:
- žiūrint siaubo filmą
- parasparnis
- uolos šokinėjimas
- šokinėjimas guma
- narvas nardant su rykliais
- užtrauktuko pamušalas
- plaustymas baltu vandeniu
Kokie yra adrenalino simptomai?
Adrenalino pliūpsnis kartais apibūdinamas kaip energijos padidėjimas. Kiti simptomai:
- greitas širdies ritmas
- prakaitavimas
- paaštrėję pojūčiai
- greitas kvėpavimas
- sumažėjęs gebėjimas jausti skausmą
- padidėjo jėga ir našumas
- išsiplėtę vyzdžiai
- jaučiasi nervingas ar nervingas
Po streso ar pavojaus išnykimo adrenalino poveikis gali trukti iki valandos.
Adrenalino skubėjimas naktį
Kova arba skrydis yra labai naudinga, kai reikia išvengti autoavarijos ar bėgti nuo pasiutlige šuns, tačiau tai gali sukelti problemų, kai ji suaktyvinama reaguojant į kasdienį stresą.
Minčių, nerimo ir nerimo kupinas protas taip pat skatina jūsų organizmą išsiskirti adrenaliną ir kitus su stresu susijusius hormonus, tokius kaip kortizolis (žinomas kaip streso hormonas).
Tai ypač aktualu naktį, kai guli lovoje. Ramiame ir tamsiame kambaryje kai kurie žmonės negali nustoti susimąstyti apie tą dieną kilusį konfliktą ar jaudintis dėl to, kas nutiks rytoj.
Nors jūsų smegenys tai suvokia kaip stresą, tikro pavojaus iš tikrųjų nėra. Taigi šis papildomas energijos padidėjimas, gautas dėl adrenalino, nėra naudingas. Tai gali sukelti neramumą ir dirglumą bei užmigti.
Adrenalinas taip pat gali išsiskirti kaip atsakas į garsų triukšmą, ryškią šviesą ir aukštą temperatūrą. Žiūrėti televizorių, naudotis mobiliuoju telefonu ar kompiuteriu arba klausytis garsios muzikos prieš miegą taip pat gali prisidėti prie adrenalino antplūdžio naktį.
Kaip kontroliuoti adrenaliną
Svarbu išmokti metodus, padedančius reaguoti į jūsų kūno reakciją į stresą. Patirti stresą yra normalu, o kartais net naudinga jūsų sveikatai.
Tačiau laikui bėgant nuolatinis adrenalino antplūdis gali pažeisti jūsų kraujagysles, padidinti kraujospūdį ir padidinti širdies priepuolių ar insulto riziką. Tai taip pat gali sukelti nerimą, svorio padidėjimą, galvos skausmą ir nemigą.
Norėdami padėti kontroliuoti adrenaliną, turėsite suaktyvinti parasimpatinę nervų sistemą, dar vadinamą „poilsio ir virškinimo sistema“. Atsakymas „ramybė ir suvirškinimas“yra priešinga kovai ar skrydžiui reakcija. Tai padeda skatinti kūno pusiausvyrą ir leidžia kūnui pailsėti bei atsigauti.
Išbandykite šiuos veiksmus:
- gilaus kvėpavimo pratimai
- meditacija
- jogos ar tai chi pratimai, kuriuose judesiai derinami su giliu kvėpavimu
- pasikalbėkite su draugais ar šeima apie stresines situacijas, kad mažiau tiktumėtės, kad jomis ilsitės naktį; panašiai galite laikyti savo jausmų ar minčių dienoraštį
- valgykite subalansuotą, sveiką mitybą
- reguliariai mankštinkitės
- riboti kofeino ir alkoholio vartojimą
- venkite mobiliųjų telefonų, ryškios šviesos, kompiuterių, garsios muzikos ir televizoriaus prieš pat miegą
Kada kreiptis į gydytoją
Jei sergate lėtiniu stresu ar nerimu ir tai neleidžia pailsėti naktį, pasitarkite su gydytoju ar psichologu apie vaistus nuo nerimo, pvz., Selektyvius serotonino reabsorbcijos inhibitorius (SSRI).
Medicininės būklės, sukeliančios per didelį adrenalino gamybą, yra labai retos, tačiau galimos. Pavyzdžiui, antinksčių auglys gali per daug stimuliuoti adrenalino gamybą ir sukelti adrenalino išbėrimą.
Be to, žmonėms, patyrusiems potrauminio streso sutrikimą (PTSS), prisiminimai apie traumą gali padidinti adrenalino kiekį po traumos.
